- dyluoti
- dylúoti, -úoja, -ãvo 1. tr. sunkiai, su neaštriu įrankiu pjauti, ryzuoti: Ten rugius dylúoja Skr. Dylúoju su nepielytu pjūklu Jrb. 2. intr. gaišuoti, dykinėti: Nedylúok be reikalo: matai, kad laiko maža Dkš. Tu ne šienauni kap reikia, o tik dylúoji Nč. Sėk rugius nedylãvęs, paskui prilis Šmk. ║ leisti laiką, delsti: Dylúoja dylúoja, o kada reik mokėt, tai iš kailio neriasi Šn. Dylúoji žmogus dieną per dieną, kol ažusmerksi Arm. \ dyluoti; išdyluoti; padyluoti; pradyluoti; sudyluoti
Dictionary of the Lithuanian Language.